BLOGas.lt internetinis dienoraštis

Taigi, tylėjau labai ilgai. Nors rašymas ir yra mano hobis, bet rankos visiškai nekilo. Nes yra šiek tiek baimės, kad perskaitys mano gramatiškai išdrąskytas rašliavas, ne tas kam priklauso. Taigi, kas įvyko pas mane? Įveikiau žiemos depresiją, kurią turiu kiekvienais metais. Kaip įveikiau? - su kelionėmis. Mažo biudžeto kelionėmis, bendrai išleidau gal 3-4 tūkstančius. Buvau visiškai vienas Barcelonoj. Išvariau vienut vienas į kalnus už šio nuostabaus miesto, kaip sau sakiau - einu atrast dievo. Žinoma čia buvo juodas humoras. Gal šiek tiek ten būdamas vienas, aukštai, ir atradau šiek tiek dalelę tikrojo savęs. Vėliau keliavau lankyti draugo, kuris gyvena “arikų” miestelyje prie Londono. Keliavau su viena mintim, permiegot su visiškai atsitiktine angle. Ne kuom kitu, tik angle. Deja misija nepavyko. Nesitikėjau nieko gero iš anglių, bet buvo dar gerokai blogiau. Gavau vieną pasiūlymą iš gerokai, jau net man per vyresnės moters ir vieną netiesioginį pasiūlymą aplankyt vieną merginą, kada nors kitą kartą, jos visai kitame miestelyje. Sakė atlėk, priimsiu permiegot. Tik tu vienas. bus smagu. Kadangi susitikom, ji buvo su draugu ir turėjo bėgti. Grįžau į Lietuvą, ne lėktuvu, o mikriuku. Nes norėjau pajust, ką reiškia tiek valandų realiai nebūti niekur. Gan įdomus jausmas, jis mane žiauriai viduje išlaisvino. Grįžau į Lietuvą laisvas žmogus. Nors tuo metu ir kankino mintys apie vieną moterį. Grįžus jaučiausi pagaliau laisvas. Bet toji laisvė ilgai netruko. Ji gal šiek tiek pajuto kad aš galvoje jau laisvas žmogus ir neįtikėtina, toji moteris vėl ir šį kartą visiškai mane užvaldė ir nebenoriu niekur trauktis. Sužavėjo, kaip dar niekas nebuvo sužavėjęs. Bet šis blogas, ne apie kokias supuvusias meilės istorijas, ne mergaitė esu, apie tai nebus daug šnekama.

Tęsiant chronologijos tvarką, apturėjau planuotą gerklės operaciją. O jau po 9 dienų, turėjau bilietus į Belgiją. Daktarai perspėjo, kad skraidyt negaliu, yra didelė tikimybė pradėt kraujuoti. Ką tų dienoj eigoj supratau, kad jei pradedi kraujuot iš gerklės, ji savarankiškai kaip kitos žaizdos kūne neužsitraukia. Reikia daktarų įsikišimo ir realiai kas įvyksta, tau ją pridegina su “lituokliu”. Skridau su baime, net nenorėjau tuo metu skristi. Turėjau gal didžiausia norą, leist laiką tuo momentu su moterimi. Laukė 4 dienų kelionė - “blaivi”, o kai ją planavaus, visai to nesiekiau. Bet medicininė kondicija, vertė viską permąstyti. 3 dienų pasveikimo scenarijus neįvyko. Kai visad per daug tikėjausi. Nenorom išvariau. Keliavau su draugu. Aplankiau Bruges miestelį Belgijoj. Kadangi gert negalėjau, tai radau kitokia pramogą, skatint ragaut įvairiausius gerimus savo kompanjoną ir žiūrėt blaiviom akim, kas gi iš jo darysis. Nemeluosiu buvo linksma. Teko išgert ir man, labai minimaliai. Nes Bruges yra alaus miestelis, lankėmės alaus fabrike ir panašiose vietose, kur neparagaut ypatingo alaus būtų nuodėmė. Geriant jaučiau skausmą, ir nuo operacijos likusį prieskonį gerklėj, malonumo buvo labai nedaug. Bet kas įvyko gero, kad norėdamas pasimėgaut šiek tiek alkoholiu, nusprendžiau nustot vartot nuskausminamuosius, kurie atrodė vienintelė išsigelbėjimo priemonė po operacijos. Motyvacija buvo gera ir viskas pavyko sėkmingai. Po keliu dienų Brugee miestelyje, beje tas miestelis labai išpopuliarėjo po filmo “In Bruges”, gal perdėtai sakyčiau, išvykom į Olandiją. Į didžiausia uždarų sienų Trance festivalį. Jame, šiek tiek mažesnio mąsto buvau ir lygiai prieš metus. Šį kartą alkoholis buvo ribotas, viena vyno bonkė, daug mineralinio, kas kainavo daugiau nei alus renginyje. Ko pasekoje daugiausiai gyvenime ant vandens išleidau, gal kokį 100lt spėju. Jokių narkotikų (extazy prieš metus), viską mačiau savo blaivomis akimis. Merginų renginyje išvis nesimatė, bet tuo metu vistiek man jos ir nerūpėjo. Rūpėjo tik muzika ir tik ji. Buvo verta. Gal savaitę grįžus galvoj grojo muzikinis ritmas ir jaučiau euforiją. Iki šiol tą ritmą dar šiek tiek jaučiu. Nereali energija.

Liko užpildyt keletą savaičių iki dabartinio momento. Namuose atsirado šuo. Ne mano, o moters su kuria bendrauju. Dėl tam tikrų priežasčių, pasiėmiau jį pas save kuriam laikui pagloboti, kad neapsėklintų savo šeimyninių kalių.  Ir galiu sakyt, kad šuns atsiradimas namuose, - patiko. Atsirado papildomų ritualų gyvenime, kurių laikytis man patinka. O išmokius, kažkokios komandos, neimlų šunį, apima nerealus jausmas. Tuo tarpu artėja laikas, kai reiks man išsikraustyt iš dabartinio būsto. Kankino šiek tiek įtampos, galvojau tikrai teks eit gyvent, dėl finansinių sumetimų su draugu. Jau tai buvo planuota seniai, o man ta mintis visai nepatiko. Deja, jam dar nesakiau savo naujojo sprendimo… Galiausiai su kolega išsiaiškinau, kad finansiškai galiu gyvent ir vienut vienas ir pats kolega primigtinai man tai siūlo, kad nežlugčiau ir būčiau orientuotas daugiau į darbus. Pagaliau nukrito plyta nuo krūtinės, kai atsirado planas. Taip įpratau gyvent ir daug visko veikt, visiškai vienas. Tik tada aš būnu pats savimi. Esu vienišas vilkas ir šis vaidmuo, mane labiausiai tenkina.

Dar viena papildoma paskutinė šio įrašo mintis. Pikantiška sakyčiau. Pasižiūrėjus filmą “Shame”,  kas įvyko prieš savaitę. Kiekvieną naktį sapnuoju, kad turiu lytinius santykius vis su skirtinga moterimi. Tokį sapną turėjau net ir miegant kartu su moterimi. Nežinau, kas prie šito prives. Seniau, labai tikėjau savo pasąmone ir sapnais, kuriuos ji man siunčia. Stengdavausi vykdyti jų idėjas, deja nerealių sapnų pas mane nebūna. Ir jų laikymasis visą laiką buvo manoji gyvenimo dalis. Kvaila, ne? Bet dabar atsikėlęs puikiai suvokiu, kad lovoj šalia noriu matyti tik vieną žmogų. Per šias paskutiniąsias 6 savaites, turėjau dvi realias galimybes kažką įsitempti pas save naujo ir visiškai be jokių skrupulų atsakiau - ne.

Būna momentai gyvenime, kai jaučiuosi, kad tikrai turiu ką pasakyti. Turiu unikalių minčių, kurios kilo būtent tik iš manęs. O būna momentai, kai jaučiuosi eilinis, pilkas pilietis, kuris tik iškalęs monotoniškus gyvenimo veiksmus ir jo protas paliktas kažkur anapus.

Kad ir mano darbas, reik pripažint, be kūrybiškumo ir unikalių idėjų ten - tu esi niekas. Vienintelis būdas greit iškilt ir pasiekt ko nori, būtent tik per kūrybingumą. Kad ir šis blogas, kas nutiko, kad čia neberašau. Ogi tas, kad savo mintis ir laiką skiriu visai kitiems žmonėms. Bet kokie santykiai, tuo labiau kuo klaikiškesni ir iškrypę, tuo jie yra įdomesnį. Bet kad ir kaip įsijauti į šią pramogą, negali pamiršt viso likusio pasaulio. Negali paskęsti savo bėdose. Aš dažnai vaikausi populiarumo, o paskutiniu metu vaikausi tik euforijos jausmo. Taip jį sunku atrasti. Ir vis dėl to, galiausiai pripažįstu, kad man tiesiog tereikia, kad kažkas mane įkrautų naujų idėjų.  Besaikis keliavimas, rizikavimas savo sveikata, gerove. Klaikūs santykiai, visai ne pagal visuomenės standartus, medicininiai tyrimai, kuriuos išdrįstu pasidaryti tik keletas ir vis dėl to, galiausiai mūzos vistiek nulis. Greičiausiai, tiesa yra ta, kad su mūza irgi reikia dirbti. Stumti ją per prievarta, kol vėl ji iškyla į paviršių.

Bet klausimas išlieka tik vienas, ar reikia naikint tuos, kurie okupuoja per daug mano proto, o realios išliekamosios vertės nepalieka?

Taigi, penktadienis. Aš vėl keliauju į užsienį. Šį kartą pas draugą, gyvenantį netoliese Londone. Tikslas vienas, susipažint su aplinka, kur “aria” mano draugai lietuviai. Nežinia, gal kada ir teks prie jų prisijungt, kai jau naujų minčių galvoj visai nebegimdysiu. Šį kartą noriu keliauti vėl gi su tikslu. Labai nedoru. Dievinu tikslus. Ir geriausias tikslo išsikėlimas būtų, vis dėl to pagaliau kažką nuskridus nubesti. Laikas labai ribotas (vienas vakaras), aplinka nežinoma, daug nežinomųjų. Bet bent šis nuotykis jau būtų vertas, rimto ir populiaraus (greičiausiai tik vyrų tarpe) blogo įrašo.

Visai nesenai buvau iškeliavęs, trims dienoms į Barceloną. Visiškai vienas. Pirmą kartą gyvenime. Taip gerai jaučiausi pabėgęs, nuo visiškai visko. Apie tai bus parašyta greičiausiai rytoj.

Kodėl beveik neberašau čia? Nes buvau per geros nuotaikos. Arba nežinojau, kokia ji iš tikro. Mintys buvo užimtos kuom kitku. Labiausiai kalti žinoma draugai, kurie skaito šį blogą ir nori sužinot, įvairias pikantiškas mano gyvenimo detales. O jų daug nėra. Viskas komplikuota ir ne duok dieve, žmogus x sužinotu, jog ką nors apie jį viešinu, bijau kad man gyvenime nebeatleistu ir sau, kad su manim prasidėjo kažkada. Šiek tiek žmogiškumo dar turiu, arba toks laikotarpis, kaip jaučiuosi, kad jį turiu.

Galbūt reiktų atsidaryti man atskira, slaptą blogą ir pradėt jame rašyt apie savo baisias mintis, bei susižavėjimą serijiniais žudikais, bei kitais psichopatais. Draugams, skaitantiems čia, mano tamsioji pusė, tikrai turėtų patikti :)))

Tema šį kartą apie tylą. Man nesuprantama, kai žmogus, klausia iš kur žinai, kad man kažkas negerai, jei tu manęs dabar net nematai? Panagrinėkim kelias situacijas. Jeigu tau kažkas kiekvieną dieną 9-tą ryto parašo, - labas rytas. O kelias dienas iš eilės tokių žinučių negauni, ar pastebi skirtumą? Žinoma, kad pastebėsi. Ir tokių detalių, pastebėt gyvenime galima daug. Jeigu žmogus iššoka iš savo kažkokio tais ritualo, tarkim aš nustoju skustis barzdą. Tikrai bus tokios elgsenos pasikeitimo priežastys, nebūtinai jos negeros.

Papasakosiu, koks yra vienas iš lengviausių būdų suvelti kažkam protą. Bendrauk su juo, kas dieną. Tarkim 30 dienų iš eilės. Ir be jokios žinios, imk ir nustok. Pradėk ignoruoti, neatsiliepinėti, nieko neaiškinti. Esu aš taip padaręs vienai merginai, bet ji buvo visiška kalė ir to nusipelnė. Manau buvo netgi pratus, kad jai taip nutinka. Esu padaręs ir draugui, kuris tiesiog nesuprato, kad paslaugų prašymas, kaip iš draugo, turi turėt kažkokias tais proto ribas. Jaučiuos ir aš dabar ignoruojamas. Greičiausiai nepiktybiškai, kartais mes nenorim parodyt blogojo savęs Dažniausiai, norisi žinot atsakymus į mums rūpimus klausimus. Galbūt mano tiesos sakymas įžeidė ir reikėjo savo nuomonę pasilaikyti sau? O gal jai sunkus metas, o aš net nepaguodžiau. Kai viskas komplikuota ir per daug kintamųjų, kartais reik žinot kada pasitraukti. Va ką reiškia, “open relationship”. Bet kai bendrauji artimai, kartais jautiesi vertas, bent kažkokio tais paaiškinimo.

Vat ir blogo įrašai, kaip tik kas negero gyvenime, taip čia ir įrašas. Online psichologas. Bet taip nėra. Tiesiog manau, kad tamsesnės mintys, publikai daug įdomesnės, negu kam kaip sekasi. Vistiek atsiras, kam sekasi geriau. Juk įdomiau, paskaitysiu, kaip kažkam nesiseka. Juk mes lietuviai, ar ne?

Sukrapščiau paskutinius pinigus ir vasario 12d skrendu į Barcelona. Galiu kelioms dienoms pabėgt iš Lietuvos ir nuveikt kažką įdomaus. Tikrai taip. Gal vasari ta proga ir bus teigiamų įrašų, iš nuotykių ten kur šilta :))

Šitas įrašas, bus esamiems, būsimiems tėveliams. Visą tai, rašysiu iš savo asmeninies patirties, ką manau mano tėvai padarė blogai, augindami mane. Ir kaip aš manau, jog kitaip auginsiu savo ateities vaikus:

Jeigu vaikas turi, kokių neįprastų sveikatos problemų ar dalykų, kurie juos vargina ar įtariat, kad gali vargint. Skirkit kiek galit laiko ir investicijų, tai išspręsti. Galbūt jūs jam pakeisit gyvenimą.

Nepamirškit pasirūpint vaiko dantimis. Pats vaikas pas dantistą nesiverš niekad. Jei yra kreivų dantų, ar panašių problemų, sutvarkykit vaikystėj. Estetinis plombavimas užaugus, tikrai brangus malonumas.

Tėveliams ir mamytėms. Jeigu mamytė, yra labai sauganti vaiką. Ypač berniukus. Tarkim nedaryk to, neik ten, gali susižeisti. Geriau būk namie. Pasiklysi ir taip toliau. Nedarykit to! Jūs tik sukursit vaikui papildomas baimes ir jos gali trukdyti ilgai gyvenime. Vaiką reikia skatinti, būti savarankiškesniam jau nuo vaikystės.

Neleiskit vaikui mirkti prie televizoriaus. Mokslininkai įrodė, kad vaikai žiūrėję ilgai televizorių, intelektiškai būna 30% žemiau, nei tie, kurie laiko prie televizoriaus tiek daug neleido. O tai yra tikrai labai didelis skaičius.

Dabar apie vaikus, kurie pasiekė 16-20 metų. Ir pradėjo negrįžt namo, ar vaikščiot po klubus. Jeigu jūsų vaikas nustoja valgyt maistą arba atvirkščiai, kusta akyse ir neaišku ar kada nors miega, rimtai susirūpinkit ar jis neturi problemų su narkotikais. Neįsivaizduoju kaip mano tėvai nepastebėjo to, aš 24/7 turėjau savo sistemoj kažką.

Taigi, tipinės tėvų klaidos. Žinoma visuomenė keičiasi, tėvai nesuspėja su naujovėmis. Tikiuosi, tai kam nors padės. Esu labai dėkingas tėvams, kad ir kokį mane užaugino.  Bet užaugino. Dabar jau laikas, būt savarankišku ir pradėt galvot apie savo būsimą šeimą, kas greičiausiai įvyks per ateinančius 5 metus. Tikiuosi mano sūnus, po 30 metų irgi parašys, kažką panašaus :)))

Nežinau, kiek jūsų yra matę laidą, “Žmogus prieš gamtą”. Ten buvęs, specialiosios Britanijos kariuomenės atstovas, žmogus, kuris 23-jų jau buvo įkopęs į Everestą, rodo - kaip gamtoje išgyventi įvairiausiomis situacijomis. Žinoma galbūt dėl reitingų, jis daro keisčiausius dalykus. Tiesiogine to žodžio prasme, kankina save. Valgo visokias baisybes, gėrė savo šlapimą, dramblio išmatas. Kartą net klizmą sau statėsi ir aiškino, kaip tai padaryti lengviau ir tai galbūt jums išgelbės, kada nors gyvybę. Kaip prieš tai, įrašę rašiau, paskutines 5 dienas praleidau ligoninėj. Visą gyvenimą bijau paprasčiausių adatų. Šį kartą nebijojau nieko. Nebaisūs man buvo kateteriai, pjautinės žaizdos pilve, narkozė. Šiandien ryte laukė paskutinis testas. Daugelis žmonių jo labai bijo. Kai tu praryji žarną ir tavo skrandį pažiūri iš vidaus. Taigi laukiau tos procedūros, galbūt norėjau sužinot pagaliau kas man yra ar nėra ir pagaliau dingt namo. Žinoma geram nusiteikimui, kai šiek tiek bijau, visad reik pajuokaut. Pralinksminsi aplink žmones, bus pačiam lengviau. Šį kartą, tai nebuvo išimtis. Moteriškė, kuri atlikinėjo procedūrą paaiškino, daugelį tai pykina, jiems atrodo, kad uždus, iš vidaus jie priešinasi ir tik apsunkina procedūrą. O aš jai ruošiausi, psichologiškai kelias valandas. Galvojau būtent apie tos Discovery laidos vedėją, kai jis darosi sau baisius dalykus ir ne kiek nedvejoja. Nedvejosiu ir aš. Būsiu kaip jis. Testą atliko labai greitai. Manau buvau pavyzdinis pacientas, nors ir širdis baladojosi tikrai smarkiai, nes tikrai nežinojau ko tikėtis.

Dar momentas buvo, kai po pilvo operacijos kitą dieną, supratau, kad negaliu nusišlapinti savo jėgomis. Palatos draugas pasakojo, kad jam ir taip buvo, teko statyt kateterį į gerąją vietą. Sako, gal tu geriau, kaip nors savo jėgomis. Daviau sau dvi valandas ir vėlgi, nejaučiau jokios baimės, nesigaus, dursim, kas belieka. Taip reikia. Žinoma šiaip ne taip padarius, tai savo jėgomis, buvau laimingiausias žmogus žemėj. Va kaip aš sutikinėjau naujus metus. Net nusišlapinimas, man teikė džiaugsmo, o jūs dėl kiek dalykų tom dienom buvot nepatenkinti?

Tikiuosi, ši prasta patirtis ir savęs disciplinavimas persiduos ir į gyvenimą. Pagaliau, galėsiu save versti daryti dalykus, kurių paprastai neprisiversdavau. Ypač pastatyti save į blogą situaciją, dėl geresnės ateities. Per dienas vienatvės, susikūriau galvoj planą, kaip toliau gyvensiu. Dabar jo ir laikysiuosi.

Dar labai daug susimąstymo pridėjo “blaivo manęs”, skambučiai geriantiems draugams. Ar niekad nesusigalvojat, kodėl blaivas žmogus, neranda bendros temos, su girtu žmogumi? Nes iš tikro, girtas žmogus temos neturi, jam tik atrodo, jog jis bendrauja. Ne jaugi ir aš toks beviltiškas būnu per visas tas išgertuves, kurių turiu tiek daug kiekvieną metų mėnesį? Galbūt reiktų, kada įsirašyt koks aš atrodau ir parodyt blaiviam sau :)

Si karta irasas, be lietuvisku raidziu. Neturiu su savim kompiuterio. Tai rasau is savo BlackBerrio. Po keturiu metu, naujuosius sutinku vel Vilniuje. Su kateteriu rankoj ir pjautinem zaizdom pilve. Siai avianturai leidausi pats. Laiku nesuskubau, o veliau neturejau laiko atideliojimams. Ilgai kankinaus su skausmu desinej pilvo srityje ir vis dar ji turiu. Bet vis, progresas. Po operacijos zinom, kad tai ne apendicito problema. Nenorejau siais metais gert. Paskutinius tris naujuosius sutikau su psichotropinem medziagom. Praeitais metais nors sakiau, kad to tikrai nebus, bet mano nomuojamo buto stiklinis stalas, naujuju isvakarese jau buvo nuklotas baltomis linijomis. Nezinau, kaip tai nutiko, bet tai buvo paskutinis kartas su amfetaminu. Jau tada streikavo mano sirdis, o po nauju gaivaliojaus kelias savaites. Pamenu kai sekanti ryta vos ne vienu mauku isgeriau tekilos bonka. O kita ryta jau samagonas ejo I trasa. Likau su visiskai beviltiska sveikata, turbut tada buvo mano didziausias dugnas. Grizau I Kauna ir nuo tada pradejau tvarkytis. Ruosiausis nosies pertvaros operacijai, kada pastebejom kad mano sirdis tikrai plaka ne taip kaip turetu plakti. Per metus as ja beveik susitvarkiau. Daug ka susitvarkiau, daug kas pasikeite. Net ir neberukau. Darbai pasikeite, gyvenamoji vieta irgi. Studijuot pradejau. Radau ivairiu pazinciu, apsipratau su sostine. Radau ir moteru I kurias galiu ziureti pagarbiai. Reiks apsirasyt detaliau siuos metus, kai tik galesiu. I 2012 nors ir ligoninej, bet zadu zengti labai ryztingai. Tai metai, kai viskas turi pasikeist. Nezinau dar kaip. Pagaliau supratau, kad ne piniguose laime. Tu ju visada uzsidirbsi, jei mastysi ir gerai jausies. Visas turtas galvoje. Kuo daugiau zinosi, tuo vertingesnis busi. Nuo siol pasizadu sau daryti, tai kas man atrodo teisinga. Ir pagaliau tapt atsakingesniu su savo sveikata, pinigais ir santykiais su kitais zmonemis. Geru jums naujuju 2012 metu.

Taigi tik šiandien sužinojau, jog į SEB banko sąskaitą pervesti, užtenka turėti tik sąskaitos numerį, o gavėjo vardas/pavardė, gali būt nurodyti klaidingai. Štai su kuo susidūriau aš. Kažkoks, tais žmogus, žinodamas mano tikrą vardą pavardę, ieško, kur internete galėtų parduot, kažkokias tais paslaugas, pasinaudodamas mano vardu. Tarkim, kreipiasi:

Aš D… Š…, norėčiau tau parduoti šiuos labas papildymus, nes aš LABAS nenaudoju, o pirkausi tik, tam jog gaučiau nuolaidą į renginį. Mano banko sąskaita LT937044000233640XXX.

Esmė, jog ta banko sąskaita ne mano. Kažkokio žmogaus X, kuris žino mano vardą, pavardę. Žinoma apgautasis žmogus, pervedęs pinigus į šią sąskaitą, apkaltins, ką? D….. Š…., o aš visiškai nieko dėtas, atsitiktinis žmogus.

Gėda man dėl SEB banko, norėčiau, kad šis straipsnis būtų išplatintas žiniasklaidos priemonėmis, kol nenukentėjo dar daugiau žmonių.

Vakar eilinį kartą, po alaus atsidūriau senamiesčio Hezburgeryje. Prisisakau nesveiko kosmoso, kai visad. Draugelis nueina į tūlyką. Aišku girti esam, šnekam šūdus per visą įstaigą, keikiamės, na kaip priklauso nekūlturingiems piliečiams iš Kauno.  Grįžta draugas iš tualeto ir sako, ne nu nachui aš nesuprantu, kas čia, gal naujas savižudybės tipas. Myžt į rozetę ir laukt kol mirsi? Sakau ką tu čia nusišneki. Sako nu nueik į tūlyką pamatysi. Sakau nebesvaik. Sako nu rimtai, apmyžta rozetė. Aš garsiai sakau, nu blet netikiu, einu nufotkinsiu į 15min nusiųsiu. Laukiu kol kitas išeis iš tualeto, tuo tarpu, darbuotojos viską girdėjo ir susišnekėjo. Galiausiai likau neįleistas į tualetą. 15min.lt prarado puikų straipsnį, bet bent galiu apie tai parašyt čia. Ir bičui, kuris myžo į rozetę - lenkiu aš tau savo bybį, tu tikrai drąsus :D

Prieš savaitę Hezburgeryje:

Ką, kaip savaitė taip Vokiečių gatvės Hezburgeryje vyksta kuriozai. Vėl gi, po krepšinio ir keletos alaus, prieš namus, sustoju į Hezburgerio stotelę prisikimšt. Užsisakau du cheezburgerius ir kavos. Atsisėdu valgau. Ateina į Hezburgerį “centro” bomžas. Dabar apie jį net straipsnius rašyt pradėjo. Jis užsisako komplektą ir atsisėda priešais mane. Pažiūriu į savo maistą, į jo. Galvoju ne nu, šakės, bomžas valgo geriau negu aš :D Susinervavau, apsikeitėm keliais piktais žvilgsniais pasiimiau dar du cheezburgerius. Kitą dieną atsikėlęs, galvojau ar aš tos buvau girtas, ar tai tikrai įvyko. Pasirodo įvyko. Reiks kada jam komplektą pastatyt, jaučiuos kaltas. Pagalvojus, jis miegodamas ant suoliukų, sutaupo tiek ant nuomos, kad gali valgyt prabangiau nei aš :)))

Taigi, nusprendžiau susidaryti sąrašą, kurie filmai, laidos, dokumentikos labiausiai įkvėpė gyvenime mane mąstyti. Visą tai darau tam, kad kai vėl pasijusiu bejėgis, galėčiau užeit čia, pasižiūrėt šį sąrašą ir kažką iš jo pažiūrėti. Iš pradžių pateiksiu, bendrai visuomenei suprantama medžiaga. Vėliau bus orientuota labiau į techninį IT pasaulį, kuriame būtent gyvenu aš. Galbūt, tai bus aktualu irgi kažkam.

Limitless

Nesenai išėjęs filmas. Grynas holivudinis “popsas”, kai sakoma. Bet pagrindinė idėja, labai neprasta. Tiesiog ji parodo, kad daugiau mąstydami, galime tikrai pasiekti daug daugiau.

A Beautiful Mind

Filmas apie tikrą žmogų ir jo genialų protą. Nežinau ar šis filmas, mane tiek įkvėpė mąstyti dėl John Nasho istorijos, ar dėl to, kad šiame filme aktorė Jennifer Connelly taip gerai atrodė :) Vistiek, vienas geriausių matytų filmų.

Thank You For Smoking

Jeigu jums trūksta iškalbos, šis filmas kaip tik jums. Filme pasakojama, apie tabako kompanijoms atstovaujanti lobistą, kuris tikrai mokėjo labai gerai šnekėti.

The Pursuit of Happyness

Vėlgi puikus filmas, paremtas tikrais faktais. Apie žmogų, kuris visiškai bankrutavo ir nebeturėjo nieko. Bet naudodamasis savo protu, tapo akcijų biržos makleriu ir sugebėjo ten atrasti savo kelią į laimę.

Pi

Matematikos konstanta pavadintas filmas. Jis jau nebėra lengvas. Jo pagrindinė mintis yra genialus protas ir to proto keliamos problemos, pačio žmogaus gyvenime.

The Social Network

Vėlgi holivudo išpūsta tikra istorija. Kaip atsirado facebookas šioj žemėj. Daug kas perdėta, bet pagrindinė idėja labai paprasta. Žmogus savo proto pagalba, sukūrė tai, kas jam sukrovė milijonus, bei pakeitė šiuolaikinį pasaulį.

Takedown

Istorija apie tikrą žmogų, kuris labai domėjosi technologijomis. Ir ypač atsiradusiomis saugumo spragomis jose. Holivudas eilinį kartą, šią istoriją išpūtė, bet žmonėms užsiimantiems IT veikla, šis filmas turėtų sukelt įkvėpimą.

“John Doe”

Rekomenduoju, tik šio serialo Pilot (įvadinę seriją). Istorija labai panaši, kaip kitos. Neaišku iš kur atsiradęs, žiauriai protingas žmogus, supranta, kad savo protą gali panaudoti šiuolaikiniame gyvenime, tam jog pasiektų norimų tikslų.

One of the Kind: Rise and Fall of Stu Ungar

Tai yra dokumentika. Apie vieną labiausiai mane sužavėjusių žmonių šiame pasaulyje. Jo daugelis nežino, bet jis buvo pokerio pasaulio “dievas”. Jo rezultatų, dar niekams nėra pavykę pakartoti. Dėl šio žmogaus genialumo, buvo atsisakytą, kai kurių kortų žaidimų, nes prieš jį paprasčiausiai, nebuvo įmanoma laimėti. Bet šio žmogaus istorija turi ir liūdnąja pusę. Jis buvo priklausomas nuo kokaino ir ši priklausomybė sugriovė jo gyvenimą.

Steve Jobs Billion Dollar Hippy

Šią dokumentiką, žiūrėjau prieš keletą dienų. Tikrai inovatoriška ir įkvepianti. Kas nežino, Steve Jobs buvo “Apple” įkūrėjęs, kuris ne per seniausiai mirė nuo kasos vėžio. Jo idėjos, pakeitė visą pasaulį. O jo gyvenimo istorija, tikrai verta dėmesio.

PBS Triumph Of The Nerds

Ši dokumentika vėlgi skirta IT pasaulio žmonėms, kurie nori kurt kažką savo. Ar domisi istorija, kas vyko tik besikuriančiai technologijų rinkai. Šią dokumentiką, gali peržiūrėti čia:

I dalis

II dalis

III dalis

Viskas, apsivertė aukštyn kojom, kai aš tiesiog pamiršau jog esu studentas ir galiu turėt tam tikrų pareigų. Dar prieš mėnesį, pamatęs, jog Gruodžio 9d vyks trance renginys “Above & Beyond”, žiauriai nudžiugau. Net, negalvojau, kad kai tokie dalykai, atvažiuoja, pas tave patį į namus (Vilnių), tu juos gali praleisti. Problemos prasidėjo, kai sužinojau, kad man sekančią dieną, - fonetikos egzaminas. Dalykas, kuriame ir taip esu žiauriai silpnas. Priimiau keistą sprendimą. Savo dienas ir naktis apverst aukštyn kojom. Taip, kad penktadienį prabudęs vakare, nukeliaučiau į koncertą, pora valandų miego ir egzamine, jausčiausi, kaip šviežias.

Taigi nuo pirmadienio, save verčiau vėlintis. Eit miegot, kuo vėliau. Žinoma, šitoje srityje, aš profesionalas. Jau antradieni, kėliausi po dviejų. Vykau, paimti draugo užsakytus prieskonių komplektus, bei visą vakarą praleidau sportuodamas. Pagalvojau, kai būtų, man graži dovana, jei per naujuosius, pasidovanočiau, sau 6 kaladėlių presą? Jo, pasvajosim ir praeis.. Dar kai toks, mėnuo, jog alkoholio tikrai neišvengsi…

Trečiadienis, atsikeliu vėl apie antrą valandą. Išsiunčiu pašte, draugo prieskonius. Juokingiausia, kai bandžiau užklijuot didžiulį siuntinio voką, laižydamas jo kampą, kai tereikėjo, nuplėšt apsauginę juostelę, gyveni ir mokaisi, o su gėda gyvent paskui reikia. Žmonės, tikrai juokės, bet ir man buvo juokinga. Sužinau, jog šiandiena vyks, “Humoro klubas”. Desperatiškai, ieškau su kuo čia sudalyvauti. Žinoma, vėl prisikviečiu draugą, kuris galima sakyti, mano pramogų draugas. Mes su juo nesame gyvenime, nieko kitko nedarę, apart pramogų. Reik juk turėti draugų visom gyvenimo situacijom, šis, skirtas pramogoms. Jau nuo pat atsikėlimo, sau pradėjau kartot į galvą: Nedaryk šiandien nieko durno. Kankino blogas jausmas. Prieš metus sudalyvavus Humoro klube, pavyko susipažint su keleta žmonių. Ir likt after-partyje, bei vėliau suorganizuoti after-after-party. Galiausiai viskas baigėsi, jog žiemos metu, lakščiau visiškai nuogas, o vėliau po to įvykio ilgai sirgau ir turėjau ką pamąstyti. Na bet tą akimirką, man tai pasirodė juokina.

Kol sulaukiau savo pramogų draugo, išgėriau tris alaus, prie vytinto karšioko. Galvoju, gyvenimas, negali būt geresnis. “Humoro klubas”, - atėjom pavėlavę, žmonių buvo belekiek, bet kaip supratau, atėjus ankščiau, rezultatų geresnių nebūtų. Tam renginyje, sutikau draugą, dėl kurio ir pradėjau rašyti. Jis buvo su mergina, su kuria jį mačiau, jau kelintą kartą šiais metais. O šis žmogus, kažkada turbūt, būtų pats save nustebinęs, kad jis galėtų tiek laiko, praleisti su vienu žmogumi. Per HK išgėrėm dar keleta alaus ir nesinorėjo šitaip paprastai baigti vakarą. Galiausiai, keturiese, nusprendėm vakarą šiek tiek pratęsti artimais esančiame kabakėlyje. Jame nesu dar buvęs ir negėręs, - tekilos. Varčiau telefone, savo svetainės statistiką ir mačiau jog bus rekordas, natūralus rekordas, ne koks pirktinis vartotojų srautas. Mane tai žiauriai džiugino, dėl to tekilos, buvo net trys. O ir pašnekovai, buvo neeiliniai žmonės, buvo dalykų, kuriuos tikrai norėjau sužinot. Žinoma, po tekilos užsimaniau kažko dar. Atsiskyrus su porele, praėjom visas naktines vieteles kokias tik žinojau, senamiestyje. Juuokingiausia, buvo, kad neįleido į klubą, prie pat mano namų. Pasirodėm kai visad per agresyvus… Daugiau užsimaukšlinęs kepurę, nebandysiu įeidinėt. Galiausiai grįžom namo, dagėrėm likusį alų ir griebemės paskutinio šiaudo. Likusio vyno butelio. Su “pramogų” draugu, susėdom, pašnekėjom apie gyvenimą. Keista, kad girtas, tiek išsišneku, o galiausiai iš to naudos nebūna, nes pokalbio detalių, niekad neprisimenu. Gal pasąmonėj kas ir lieka. Žodžiu, humoro klubas mane išmuša. Nueinu miegot 3 nakties. Čia man per anksti.

Ketvirtadienis, 7 ryto, aš prabudęs. Jaučiuosi blogai, bet džiaugiuosi, kad vakaras praėjo gan protingai. Ir ačiū dievui, namie neturėjau daug alkoholio, nes vakaras, būtų pasibaigęs tikrai kitaip. Ir kaip man su šiuo draugu, taip gaunasi, jog visad viršijam savo galimybes. O jam juk, iš ryto reikėjo į darbą, čia skaitės, gan ramiai leidom laiką. O būtent penktadieni, su šiuo žmogum, leisim naktį koncerte, po kurio man reiks varyti į tą prakeiktą egzaminą, vartyt liežuvį, kai jis man sunkiai, taisyklingai vartosi blaiviam. Visą ketvirtadienio dieną, praleidau naikindamas maistą ir bandydamas atstatyt, kūne atsiradusi dispalansą ir užmušti, beprasidedanti peršalymą. Visą dieną, taip nieko nenuveikus. Žiūrėjau dokumentikas, filmus. Bei kelias valandas dar nusnaudžiau. Žinojau, jog šią naktį man miegot nebegalima. Atėjo išbandymų metas Turėčiau ruoštis fonetikai, mokintis skaityti. Bet ką, aš juk prastai jaučiuosi. Nakti, skypėje radau draugę, viena iš jauniausių draugių, kokias pažįstu. Su 12-tokėm nelabai mane traukia bendraut. Ji sirgo ir planavo, ilgai naktį užsibūt. Prakalbėjom įvairiausiomis temomis, patiko man jos ambicingumas. Bet supratau, kad jaunas protas, turi nemažai minusų, kai vis dar bando žmogus, tik atrast save, kažką gyvenime pradėt ir dar nieko įdomaus gyvenime nėra matęs. Viskas su laiku. Pratempiau taip iki ryto. Man 9 valandą, reikėjo nueit iki daktarės, atiduot tyrimų rezultatus. Taigi nuo 6 iki 8 ryto, nusnaudžiau. Nuėjau, atidaviau, gavau tolimesnius siuntimus, kur reikia, grįžau ir ką miego noro nėra. Prisėdau prie kompo, pasitvarkiau darbus. Kai dirbt pradedi, tai jau tikrai miego užsimanysi. Ir taip, 11 ryto, aš lovoj, einu gaut savo miego, kurio turi užtekt, ateinančiai parai. Išmiegojau iki 18 valandos. Ėjau tvarkytis, pirkt maisto, gėrimų, ruošt stalą.

Atvyko draugė iš Kauno, kuria taip netyčia pakviečiau prieš mėnesį, nes grynai tuo metu, išoko jos chato langas facebooke. O aš ką, pakviečių, duoto žodžio laikausi. Pagalvojau, jog jei ji mane laiko tikru draugu, o aš su ja nesugebu, susitikt per paskutinius 12 mėnesių, būtų gražu iš mano pusės, ją pasikviest kartu, bei pagaliau parodyt, kaip aš gyvenu, palikęs Kauną. Manau, mano gyvenimas, paliko jai įspūdi. Viskas, aš, draugė, pramogų draugelis, - butelys darom apšilimą prieš koncertą. Deja, vieno butelio neužteko, net pre-parčiui. Iškart bėgom, antro. Pagalvojau išgersiu, dabar, o koncerte blaivysiuos… Jooo..

Koncertas, aš jau ganėtinai apgirtęs, bet aplinkoj orientuojuosi dar normaliai. Bare, jau kalbinu barmenes, renkuosi gėrimus. Nusivyliau šį karta, ūkio banko teatro arena. Jie net neturėjo alaus.. Teko gert, Vodka maišyta su energetiniais gėrimais, nes grynos gerti, noro neturėjau. Per vakarą išgėriau tokių gal 6-8. Juokingiausias nakties momentas, kai aš stoviu prie rūkomojo, laukdamas sugrįžtančių draugų, iš rūkyklos, pasirėmęs į sieną ir kramtau gumą. Prieina, vieni jaunuoliai, sako už kiek pas tave gėrybės, sakau, sorry, ne čia pataikėt, nieko neturiu, kas pardavinėja nemačiau. Po kelių minučių prieina dar keli jaunuoliai, vėl klausia to pačio. Galvoju ne nu šakės, ko jie čia taip galvoja, gal dėl to, kad kramtau gumą. Trečias vienišas jaunuolis, prajuokino labiausiai. Sako ar turi? Sakau, nu ne, neprekiauju. Sako ar tu nemeluoji man, tiesiog nenori gal parduot? Na, ne. Neprekiauju. Tada išsipasakojo, kaip pas vieną, turėjo galimybę nusipirkt. Bet kaina, buvo 30lt. Sakau, juk koncertas, apsauga tikrino, net labai, kaina reali. Sako aš Panevėžyje už 8lt, perku, man čia be jų bus bauda. O man už tai nebuvo. Ankščiau, turbūt mąstydavau kaip jis. O šį kartą man pilnai užteko tik alkoholio. Šokau, ištisą koncertą. Nebuvau, nei akimirkos sustot. Kai kurie, žmonės klausė, ko aš užsimetęs, kad tiek judu. O man tikrai, patiko tik pati muzika. Atėjau čia jos, ir tik jos. Nerūpėjo man aplinkiniai žmonės. Nors į merginas ir dairiausi. Vis dėl to, esu vyras. Visą vakarą, kai visad išgėręs, gaudžiau panų žvilgnsius, kai reikėdavo nusišypsodavau, bet niekad taip ir nei prie vienos nepriėjau, normaliai nepakalbinau. Kaip aš galiu medžioti, jei šiuo metu, noriu užsiimti tik vienu žmogumi, kurio koncerte nebuvo.

Koncerto, pabaiga. Prieš 4, išeinam, ieškom takso. Taksistas, pavežt mums reikiamus du kilometrus, pasiūlo už 20lt. Aš jam atsakiau, tiesiai, šviesiai, - eik nachui su tokiom kainom, pėškom pareisiu. Taip ir padarėm. Nebuvo protingiausia, nes draugė po konco, papraščiausiai nebepaėjo. Atkarpom, galima sakyt ją nešėm. Grįžus, dirbau už barmeną. Likusį paskutinį butelį, jie išgėrė, gal per pusvalandį. Stikliuką, privertė išgert ir mane. Kol jie nuėjo parūkyt, aš pabėgau į lovą. Viskas 7:30 žadintuvas. Aš žinoma, visas girtas ir tikrai norintis miego. Einu darytis, arbatos. Pasiimu fleškutę šnapso, kurią nusipirkau būtent šiam rytui. 25%, susipilu į arbatą, išgeriu ir išvarau į paskaitas. Žinoma, graužiu gumą. Kol viešuoju transportu, nujudu tas reikalingas, keletą stotelių, nusprendžiu, kad man reik dar išgert, nes visas drebu, turbūt nuo tų energy kokteilių. Esu jau kolegijoj. Pasiimu, kavos.  Einu į auditoriją. Dėstytoja, ateina pavėlavus gal 20 minučių, ir praneša, kad egzaminas bus per sekančią paskaitą, o dabar bus paprasta paskaita. Kelis, kartus tikrai vos neužmigau. Persekiojo paranoja, kad supras, jog esu girtas. Jog mato, kad tikrai, man kažkas ne taip. Pertrauka, pasiimu dar kavos. Širdis jau visiškai baladojasi, nuo jos, atrodo lyg planuotu išokti. Žinau, kad esu jautrus kofeinui, bet kitos išeities nebeturiu. Galvoju, gal ligoninėj, šį kartą nepabaigsiu. Gaunu, tekstą, kurį reiks skaityti, taisyklingu britišku akcentu. Po pasiruošimo laiko, kai paklausė, kas nori, atsiskaityt. Pasakiau, iškart aš. Stengiaus, nesikirst. Jaučiau, kad skambu, ne taip kaip reikia. Dėstytoja, jau žinojo, kad aš silpnas. Klausinėjo klausimų, liepė, skaityt dar kitą tekstą. Klausė, ar suprantu, kaip reik tart, tą ar aną, sakau jog žinias turiu, man atrodo jas taikau, bet pasirodo, tai nesigirdi. Mes turėjom, istorijos, jau su šia dėstytoja. Ji, mane įžeidė, kai pasakė, jog mano viena tikrai ne anglų kalboje, o aš jai atsakiau, kad man čia tik pramoga, atėjau mokytis dėl savęs, ne dėl specialybės. Jai pasirodė, kad dėl to, visiškai nesistengiu. Vistiek, sako, na vien už pastangas 6. Viskas, sakau galiu eit namo, sako jo. Jėėėj. Ką į stotelę, atsisėdu į autobusą, maigau telefoną, atrašau draugei žinutes. Atrodo, kaip grįšiu, krisiu į lovą. Fleškutė, vėl prasukama, dar keli gurkšniai už išlaikytą egzaminą.

Grįžtu, visas girtas, su fleškutę rankoj. Randu du paliktus svečius. Ir ką, žinoma jie žvengia. Ne nu na..Dariau tu ir studentas. Su beveik išgerta 0,2 fleškute grįžti, po egzamino. Ir dar išlaikei.  Fleškutę dabaigėm, atsigulu ant sofos, šneku su draugais. Noriu ir miego ir nenoriu. Tas kofeinas, mane viduj plėšo. Nubėga, jie paimt po pora alaus. Antras, maniškis iki dabar dar pas mane stovi, nesugebėjau išbaigt. Po piet, svečius išleidžiu ir pagaliau išsvajotas miegas. Pamiegojau iš tikro gal valanda… O vakare, turiu dalyvaut, jau pinigų forumo meete. Savijauta tragiška. Drebu visas, miego negavęs, pagiringas. Raumenis, nuo šokimo skauda, kelis kartus sutraukia koją mėšlungis. Širdis, nebeaišku palei kokį ritmą plaką, turbūt palei savo sugalvota. Ne, suprantu, kad viskam yra stabdžiai. Kaip aš atrodysiu, sekmadienį prieš draugę, jei vakarop išeisiu, toliau gert su chebra. Nesvarbu, kad temos bus rimtos, prie bokalų, bet bokalai tai tie patys, o kaip visad, viskas tuom nesibaigs. Parašau, jog neleis man sveikata sudalyvaut, jog man neskambintų, nes nekelsiu ir išjungiu garsą. Dabar rodo, jog 4 skirtingi žmonės bandė skambint per tą vakarą man. Pagaliau, naktį pavyko užmigt, savijauta jau šiek tiek pagerėjus, laukiu ryto, kada galėsiu nusipirkt magnio, bei salotų. Bandysim, sulaukt draugės, bei kulturingai praleist sekmadienį. Vat ir savaitėlė………