BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsakymas į klausimą: Kodėl niekur nestojau?

Visą gyvenima man kalė į galvą: gerai mokykis, kai viską baigsi, gausi gerai apmokama darbą. Jeigu ten gerai dirbsi, kilsi pareigose ir dar daugiau uždirbsi (bet greičiausiai tuo pačiu dar daugiau dirbsi). Jau 10 kl. įlindęs į kompus uždirbau pirmus pinigus. Beto visą laiką mane domino verslas. Perklausiau visas knygas R. Kyiosakio, kaip gyvenime nepakliūti į žiūrkės lenktynes, kai gyveni nuo atlyginimo iki atlyginimo. Kad gyvenimas turi progresą, o ne tik sukasi ratu. Tuo pačiu jau tais metais, šiek tiek pasimokęs programavimo sugebėdavau padėti paskutinio kurso studentams informatikams. Pagalvojau, jeigu jie tokių dalykų neišmoko per 4 metus, ką aš išmokau per kelias savaites, negi man verta studijuoti informatiką? Nusprendžiau, kad tikrai ne. Bent ne Lietuvoje, daugiausiai laiko praleisi mokydamasis vėjus, kurie man visiškai neįdomūs. Tuo pačiu metu turėjau keletą susitikimu su “interneto verslininkais”, va tie susitikimai turbūt pirmieji uzdarbis.lt vadinamieji, daugiausiai įtakos gyvenime ir padarė. Aš žavėjausi žmonėmis, kaip jie iš įvairiausiu nerimtų nesamonių sugebėdavo uždirbti daugiau, negu rimčiausi specialistai. O aš jau buvau tuo pačiu dar ir kokybiškas programuotojas.

11 kl. pabaigoj, susidėjau su vyresniu senu pažįstamu. Kuris iš interneto jau ilgą laiką bandė užsidirbti pragyvenimui. Kažkuriuo momentu plaukiojo piniguose, viskas nutrūko. Buvo kupinas idėjų. Ir tikrai maždaug įsivaizdavo, kaip internete žmonės tampa milijonieriais. Išsinuomavom ofisą, pradėjau kas dieną važinėti. Prasidėjus mokslo metams taip pat. Dirbom prie didžiulio projekto, kurį įgyvendinti vienam programuotojui buvo tikrai sunku. Prabėgo metai, 12kl man viskas buvo gan nusispjaut, bele baigt teigiamais, kad prieičiau prie egzaminų, o ten jau didesnių problemų neturėsiu. Na žinoma apart lietuvių kalbos, kuri man buvo peilis visą gyvenimą. Tik dar nesenai pradėjau rašyti lietuviškomis raidėmis. Iki egzaminų likus gal 150 dienų, projekto pirmąją versiją pabaigėm. Paleidom ir tada dar buvau žalias, kas toliau neįsivaizdavau. Tuo pačiu į tą laiką, prie mūsų ofiso gyvenimo, tik prie ofiso prisidėjo vaikinukas, kuris sugebėdavo visad susiveikti greitai, daug, bet trumpam. Su juo įvykdžius tam tikrą “dielą”, pasirašius sutartį su amerikiečiu kompanija, kiekvienas iš mūsų pradėjo gauti po 2000lt kas mėnesį ir dėl jų dirbti daugiau praktiškai nebereikėjo. Plius dar mano kitos pajamos iš vaikystės projektų. Atrodė, kad pinigai krenta iš dangaus. Užsiimu veikla kuri man patinka. Dirbt niekam tikrai nenoriu. Iškilo tik dilema, pradėjus gaut pajamas, nežinojau ką su jomis veikti. Laiko nelabai turėjau: mokslai + ofisas, laiko 0. Savaitgaliai, ok. Pradėjau vaikščiot į klubus, barus. Tuo tarpu priartėjo egzaminai. Sunkiai bet išsireikalavau, kad mane prileistu prie valstybiniu anglų, bei matematikos. O lietuvių pasirinkau mokyklinį. Anglu gavau 58%, nors pas mokytoja išėjo vos 4. Dabar manau, kad mano anglų kalba bent kokius 4 kartus geresnė.Matematikos egzaminas, buvo gan didelė klaida. Likus savaitėm iki jo. Buvo mano gimtadienis. Tą laiką tuo pačiu praleidau besivaikydamas panelės. Į egzaminą nuėjau po išgertuviu, pramiegojęs vos kelias valandas. Nunešiau galima sakyti tuščius lapus, iš salės išėjau pats pirmas. Buvau tikras, kad neišlaikiau. Kaip ne keista, bet 3%.. Kaip įmanoma tada neišlaikyt to egzamino?

Mokykla baigės. Pajamos tęsėsi. Nusprendžiau pasidaryti sau atostogas. Sėdėdavau čili pica nuo ryto iki vakaro gerdavau alų, dar susirasdavau draugų ir dar visiems jiems tekdavo jo pastatyti. Atrodė, kad pinigų aplinkui iš visų turiu tik aš. Likusius metus nusprendžiau skirti laiko sau, pailsėti nuo mokslų. Šiek tiek darbams. Tuo tarpu susigalvoti, kur noriu toliau mokytis. Rezumė metų: gavau kablį ant klubų. Ten palikdavau visus pinigus. Susiradau daugybę pažįnčių. Mane visi pažinojo. Jaučiausi ypatingas. Gale metų pasyvių pajamų “diela” nutrūko. O mano didydis projektas, atrodė, kad pats ant savo kojų į priekį nepajudės. Bet jau tada supratau, kad internete projektams reikia duoti laiko. Ir tai, buvom tam tikrose vietose pasiekę rezultatų. Pradėjau užsiiminėt socialine žiniasklaida, man jinai sekėsi. Kaip ir viską, greit perpratau ir buvau ne ką prastesnis nei tie amerikiečiai, apmokami didžiulėmis pinigų sumomis.

Vėl vasara. Laikas stot. Nežinau kur. Šiek tiek buvo pašlyjus sveikata, įpratau per daug nieko neveikti. Pagalvojau, kad vienintelį dalyką, kurį noriu tobulinti, tai yra “anglų kalba”. Todėl nusprendžiau, kad bandysiu stot į “anglų verslo kalbą”. Nuėjus užpildyt anketų, pamačiau lietuvių filologiją. Galvoju taigi šakės, aš atėjau mokytis anglų kalbos, man su lietuviu blogai, vargsiu, darysiu tai ko nekenčiu.. Beto dieninės studijos skambėjo tragiškai, aš juk įpratęs eit miegot 3-5 ryto. Vakarinės skambėjo nerimtai. Už mokslą mokėt po 3 tūkstančius į pusmetį ir greičiausiai į juos rimtai nežiūrėsiu. Beto mano pajamos jau buvo beveik apnykusios ir jų užteko tik patenkinti savo gyvneimo būdą. Taigi pasvarščiau, kad geriau aš užsirašysiu kur privačiai mokytis anglų kalbos, negu stosiu ten. Spėkit ar tai padariau? Deja.

Praleidau dar pusantrų metų, tai dirbdamas, tai ošdamas. Išsikrauščiau iš tėvų. Tada supratau, kad pinigų užteks tik pragyvenimui ir rimtesniems savaitgaliams tik namuose. Galiausiai daėjau iki to, kad išsikrauščiau į Vilnių ir vėl tik pasišvenčiau darbams. Buvo daug tarpų, tikrai nedirbau kaip kiti belekiek. Buvo žinoma dienų, kada įsijautęs sėdėdavau, bet pagrinde laiko tik priežiūra, malonus darbas sau, idėjų generavimas. Dar į tą laiką, mąščiau, kad norėčiau išmokti gerai gaminti valgyt. Visada žavėjaus besisukančiais virėjais virtuvėj, kaip jie viską greitai daro. Svarščiau vėl, niekur neįstojau. Dabar artėja dar viena vasara. Man jau 21, greit bus 22 metai. Šią akimirka, pinigų kaip ir neturiu. Tačiau, pralaužėm tokius sandorius su USA, kad mano atlyginimas nuo 0 turėtų šoktėlt iki 10 000lt. Mano didžiojo projekto lankomumas pasiekė 100 000 žmonių per dieną, tikslas kelti iki milijono. Taip ir su pajamom, viskas proporcingai. Visai vasarai, trijų mėnesių atlygis jau uždirbtas. Ką su jais veiksiu, nežinau. Turiu sveikatos problemų, gal jas pirma ir išsispręsiu.Mokslai, į tą laiką mano draugas įstojo į labai įdomias studijas škotijoj. Vadinasi WEB biznis + WEB programavimas, pasaulyje daugiau niekur, tokio aukštojo negausi. Va ten tai tikrai norėčiau mokytis. Bet ar to sieksiu? Manau ne, 4 metai, daug laiko. O reikia prižiūrėti savo internetinį kūdikį :) Beto nebenoriu, nei vienos žiemos praleisti daugiau Lietuvoje. Nemėgstu šalto klimato, noriu keliauti, bei dirbti. Noriu praleisti bent 3 mėnesius Ispanijoj, 3 mėnesius Italijoj ir kitais metais mąstyti apie USA. O ten nukeliavęs, gal ir ištobulinsiu savo anglų kalbą taip, kiek anglų verslo studijos man nebūtų davusios per 4 metus.

Taip pat visiems, rekomenduoju paskaityti draugo straipsnį: Kodėl jauni žmonės neturi darbo ir ką daryti, kad tu jį visuomet turėtum

Patiko (6)

Rodyk draugams



4 komentarai ↓

#1   R. 2011-05-10 @ 21:28

Žinai, gerai galvoji. Visko išmokai paprastame gyvenime, neapsunkintame jokių egzaminų ir kontrolinių. Buvai (ir tebesi) pats sau dėstytojas.
O dėl lietuvių kalbos gabumų suabejočiau, nes tekstas labai rišlus ir gramatikos bei skirybos klaidų nėra labai daug.

#2   Miga 2011-05-10 @ 21:58

‘gerai mokykis, kai viską baigsi, gausi gerai apmokama darbą’ - tokios sekos nėra. Įstojimas neatneša diplomo, o diplomas neatneša darbo. Netgi darbas nebūtinai atneša kalnus pinigų. Studijos suteikia aukštąjį išsilavinimą (beje, skirti nuo žodį ‘išsilavinimas’ nuo ’specialybės’ – jos aukštoji mokykla taip pat neduoda :))
Tikiuosi autorius nemėgina pasakyti, jog aukštojo mokslo nereikia. Reikia. Ir jis labai svarbus. Tik ne kiekvienam. Pinigams uždirbti – taip – aukštosios mokyklos tikrai nereikia. Ir universitetas pinigų neuždirbs. Apskritai, sutinku, jog mūsų šaly gyvuoja ydinga nuostata, jog kiekvienam reikalingas diplomas. Manau, jog studijuoti turėtų tik norintys studijuoti, tai jokia ne prievolė.

P.S. ‘Pagalvojau, jeigu jie tokių dalykų neišmoko per 4 metus, ką aš išmokau per kelias savaites, negi man verta studijuoti informatiką?’ – juokinga :) Tarsi daroma prielaida, jog 4 metų trukmės informatikos studijos galėtų trukdyti mokytis savarankiškai (tas kelias savaites, o gal net ir visus keturis metus!) ir pralenkti kursiokus savo žiniomis :)

#3   asot 2011-05-10 @ 22:40

Nesakau, kad aukštojo nereik. Daug laimingesnis būčiau, jeigu jį turėčiau, kad ir kokioje nesąmonėje. Kartais tik tenka rinktis, ko nori labiau. O ir mano suvokimas toks, kad laikas labai ribotas dalykas. Tai ir reikia rinktis, kam jo skirti, o kam ne. Šiaip daugiausiai ką gerbiu, tai studijuojančius mediciną. Va ten tai žmonių pasišventimas mokslams.

#4   Informatikas 2011-05-18 @ 02:29

Miga, suprantu dėl ko atrodo juokinga, bet tai yra tokia tiesa, kad net graudu. Ketvirtakursis informatikas, nemokantis programuoti, nėra toks retas reiškinys. Bet tai nieko čia nepadarysi - ne kiekvienam tai skirta. Be to, kaip rašei, universitetas suteikia universalias žinias, o ne profesiją. Nėra ko tikėtis, kad 4 metus universitete prabuvęs bakalauras, kurio programavimas visiškai netraukia, mokės geriau programuoti, negu pradedantysis programuotojas, kuris tam tikrai turi pašaukimą ir logiką. Šiuo atveju taip, per kelias savaites gali išmokti geriau programuoti viena ar kita programavimo kalba.

Vienas programuotojas gali būti keliasdešimt (!) kartų produktyvesnis už kitą. Paprastai tas produktyvesnis bus savo laiku ir savo malonumui išmokęs programuoti, dirbęs prie realaus pasaulio projektų. O mažai patyręs programuotojas, nesvarbu su diplomu ar ne, gali turėti neigiamą produktyvumą (t.y. sulėtės kompanijos progresas vien dėl to, kad jį pasamdysi - velsis klaidos, reikės kitiems programuotojams taisyti kreivai parašytą kodą ir t.t.). Akivaizdu, kad darbdaviui tai bus labai aktualu ir jis ieškos programuotojų su patirtimi.

Jei tau reikia rinktis iš dviejų programuotojų:
1) Universitetą baigęs 24 metų asmuo.
(Programavimo patirtis: teorija + labaratoriniai darbai, 4 metai)
2) 11-tokas, kuris programuoja savo malonumui.
(Programavimo patirtis: Sukurta pora sklandžiai funkcionuojančių projektų, 1 metai)

Kuriam iš jų duosi dirbti prie kritinio projekto?
Variantas nr. 1 akivaizdžiai nėra labai užsivedęs programuotojas - savarankiškai nesukūrė nei vieno, išskyrus universiteto užduotus darbus.

Nr 2. Savarankiškas ir užsidegęs programuojas, įgyvendinti projektai rodo gerai veikiančią programuotojo logiką. Griebsi talentą. Aišku, jei tau pavyks jį pasamdyti - jis skambučio susilaukė tikriausiai ne tik iš tavęs.

Atsakyti į komentarą - Taip, tikrai įmanoma tapti geresniu programuotoju kelias savaitės užsidegus dirbant, negu 4 metus tiesiog vaikštant į auditorijas.

Mokslas reikalingas. Pavyzdžiui, neičiau pas daktarą, nebaigusio medicinos. Nesamdysi administratorės, nebaigusios mokslų - akademinis gyvenimas išugdo disciplinas, o tau gi nereikia tingių žmonių, kurių smegenys dengiasi voratinkliais dėl reto lavinimo. Daug pavyzdžių, kur diplomas labai svarbus ir parodo tavo tinkamumą darbui. Ne visur taip. Programavimas tikriausiai ne vienintelė (nors tikriausiai žymiausia) sritis, kur diplomas nieko nereiškia - kitaip atrenkama kas tinkamas, kas ne.

Ir gerai, ir negerai, kad kiekvieną žmogų visuomenė turi spausti gauti diplomą. Kai kuriems žmonėms studijos gali tik trukdyti ir vesti iš kelio. Kodėl nederini studijų su darbu? Čia yra blogas klausimas. Geresnis klausimas - kodėl žmogus, kuris tiksliai žino kuo jis gali būti ir yra naudingas visuomenėje, neatiduoda viso savęs tam, o gaišta laiką prie neesminių dalykų.

Aišku, jeigu žmogus nieko gero neveikia - nei savarankiškai, nei akademiniu lygiu… Tai jau visai kita kalba.

Palikti komentarą